Kaip sumažinti sąskaitas už šilumą
Neteisingai apskaičiuojamas suvartotos šilumos kiekis
Vadovaujantis 2010 m. spalio 25 d. priimtomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis Nr. 1-297 (kurias galima rasti LR Energetikos ministerijos svetainėje www.enmin.lt), kiekviename daugiabučiame name privalo būti įrengti du šilumos skaitikliai: vienas – vandeniui pašildyti suvartotam šilumos energijos kiekiui apskaičiuoti, kitas – pastatui šildyti suvartotam šilumos energijos kiekiui apskaičiuoti. Pastarasis privalo būti įrengtas šilumos pirkimo-pardavimo vietoje, t. y. „šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjas parduoda šilumą vartotojui“ (LR Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 36 p.). Tačiau šių nurodymų nesilaikoma: montuojamas tik vienas skaitiklis ir ne už šilumos punktų įrenginių, o įvade. Remiantis LR civiliniu kodeksu, šiluma yra prekė, todėl vartotojas privalo mokėti tik už tą šilumos energijos kiekį, kuris patenka į vartotojo šildymo prietaisus. Pastačius šilumos skaitiklį šilumos pirkimo-pardavimo vietoje, būtų apskaičiuojama, kiek šilumos vartotojas gavo realiai, t.y. susidarytų 20 proc. mažiau negu dabar. Šiuo metu visos Lietuvos vartotojai šilumos tiekėjams dar kartą apmoka šilumos nuostolius, patiriamus šilumai tekant trasomis, nors šios sąnaudos jau yra įskaičiuotos į šilumos kilovatvalandės kainą.
Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Šilumos ūkio įstatymo pataisos. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pasirašė teisės aktus, įgyvendinsiančius Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Viena iš jų sako, kad mokesčiai, susiję su šilumos tiekimo sistemų priežiūra, nebebus automatiškai įtraukiami į šilumos kainą. Mokestis už tinkamą ir efektyvią šilumos punkto priežiūrą bus apskaičiuojamas pagal konkrečios savivaldybės patvirtintus priežiūros įkainius ir sąskaitoje turės būti pateikiamas atskiroje eilutėje.
Kita papildoma galimybė sumažinti mokėjimus už priežiūrą yra ta, kad gyventojai su pasirinktu prižiūrėtoju galės derėtis dėl galutinio (ct. už kv. metrą) mokesčio už šilumos punkto priežiūrą. Netenkinant priežiūros sąlygoms ar teikiamų paslaugų kokybei, gyventojai galės laisvai pasirinkti naują paslaugos teikėją.
Šilumos tiekėjai negali prižiūrėti šilumos punktų
Negana to, kad šilumos tiekėjai nesąžiningai apskaičiuoja vartotojams patiektos šilumos kiekį, bet jie dar ir be gyventojų sutikimo perėmė šilumos punktus kone visoje Lietuvoje, nors turėjo gauti kiekvieno buto savininko raštišką sutikimą. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas reglamentuoja, kad visos namo komunikacijos, bendroji inžinerinė įranga, taip pat šilumos mazgai bei karšto vandens ruošimo įrenginiai yra daugiabučio namo savininkų bendroji nuosavybė. Minėtose taisyklėse numatyta, kad jei šilumos punktas priklauso tretiesiems asmenims, patys daugiabučio gyventojai turi teisę perimti jo valdymą.
Kita Šilumos ūkio įstatymo pataisa teigia, kad „pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negalės būti šilumos tiekėjai ir asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar teikiantys prekes ar paslaugas šilumos tiekėjams“. Tai leis namo gyventojams pasirinkti tokį prižiūrėtoją, kuris savo darbą atliks už mažesnę kainą, nei tai darydavo monopolininkas.
Nuo 2012 m. liepos 1 d. sutartys su šilumos punktų prižiūrėtojais, kurie bus pripažinti susiję su šilumos tiekėjais, neteks galios. Iki to laiko šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartys turi būti nutraukiamos bendra tvarka, pasirašant susitarimą nutraukti sutartį nuo to momento, kai senąjį prižiūrėtoją pakeičia naujas, teisėtai galintis vykdyti šilumos punkto priežiūrą. Daugiabučio namo gyventojai privalo pasirinkti naują prižiūrėtoją balsų dauguma visuotiniame gyventojų ir patalpų savininkų susirinkime.
Šilumos punkto priežiūros paslaugas gali teikti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tiek pati namo bendrija. Tačiau visais atvejais pasirinktas prižiūrėtojas privalės gauti Valstybinės energetikos inspekcijos patvirtintą atestatą.
Lietuvos vartotojų asociacija, www.enmin.lt
Spausdinti