Alkoholizmas ir blaivybė
Spausdinti
Įsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nuo 2012 m. sausio 1 d. nebegalima iš viešojo maitinimo įstaigų nuo 22 iki 8 val. išsinešti alkoholinių gėrimų. Taip pat įsigaliojo draudimas kioskuose prekiauti gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais.
Tai maža vilties kibirkštėlė nuo alkoholio priklausomų žmonių šeimų nariams ir kaimynams. Gal tai truputį padės, ypač tiems, kurie dar nėra giliai įklimpę.
Ta proga prisiminkime, kaip su alkoholizmu buvo tvarkomasi anksčiau. Girtavimas XIX a. buvo rimta problema, nes bajorai iš grūdų ir bulvių pertekliaus pagamintą degtinę stengėsi bet kokiais būdais parduoti, girdė savo valstiečius. Iš girtuokliavimo uždarbiavo ir karčemų savininkai. Girtavimas buvo itin paplitęs ir skaudžiai veikė ūkį.
Degtinės gamyba ir pardavimas tais laikais buvo viena pelningiausių carinės valdžios veiklos sričių. Iš to valstybės iždas gaudavo didžiules pajamas. Mokesčiai už alkoholio gamybą ir realizaciją 1859-1863 metais sudarė apie 46 procentus viso carinės Rusijos iždo pajamų. Nuo alkoholio priklausomybės labiausiai kentėdavo vargingoji liaudis, kuri smuklėse palikdavo paskutinius savo grašius.
Blaivybės skleidimo veiklą Motiejus Valančius pradėjo 1858 metais. Blaivybės draugijų tikslas buvo atpratinti valstiečius nuo degtinės vartojimo. Blaivybė nebuvo suprantama kaip visiška abstinencija – net davę priesaikas ir įšventinti blaivininkai galėjo saikingai gerti alų, midų ir vyną.
Blaivinti Lietuvą vyskupui trukdę trys didžiausi kliuviniai: carinė administracija, dvarininkų interesai (spirito varyklų ir karčemų savininkai) ir prekybininkai, prekiaujantys alkoholiu. Kaip bebūtų paradoksalu, su rusų valdžia, bent jau sąjūdžio pradžioje, pavyko susitarti. Dvarininkai niekaip nenorėjo atsisakyti savo verslo, tačiau savo kalbomis vyskupas paveikė nemažą dalį tuometinio elito. Dar sunkiau buvo su smuklininkais. Didžioji jų dalis – žydai, kurie ypač aršiai kovojo su blaivybe.
Valstiečiai M. Valančiaus propaguojamą blaivybę sutiko su dideliu džiaugsmu. Žemaitijos vyskupijoje 1860 metų viduryje apie 80 procentų valstiečių buvo blaivininkai. Blaivybės sąjūdžio klestėjimo laikotarpiu labiausiai geriantys buvo aukščiausių visuomenės sluoksnių atstovai ir, žinoma, carinė valdininkija. Liaudyje vyravo visuotinė nepakantumo girtavimui atmosfera.
Neilgai trukus, prieš blaivybės sąjūdį caro valdžia ėmėsi represijų. Įvedus blaivybę, 1859-1862 metais valstybė iš Kauno gubernijos neteko 3 731 102 rublių pajamų. Finansų ministras A. Kniaževičius pasiūlė carinei vyriausybei uždrausti blaivybę, o Valančių ištremti. Ir vis dėlto tuo metu taip nebuvo pasielgta.
1863 metais po sukilimo Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas uždraudė blaivybės programą kaip politinę akciją, grasindamas didelėmis baudomis ir karo teismais. Nors blaivybės sąjūdis oficialiai gyvavo vos penkerius metus, jis buvo reikšmingas veiksnys Lietuvos istorijoje, labai prisidėjo prie sveiko ir gyvybingo lietuvių tautos kamieno išlaikymo.
Ar tik ne panašiai viskas vyktų ir mūsų laikais? Tikriausiai tuoj pat atsirastų ekonomistų, kurie suskaičiuotų, kiek milijonų akcizo valstybė negautų už neišgertą alkoholį. Žinoma, mažiau suvartojant alkoholio nukentės prekybininkų ir valstybės kišenės. Štai Degalinių asociacijos vadovas L. Vosylius viename interneto portale teigia, kad uždraudus naktimis degalinėse prekiauti alkoholiu gali padidėti degalų kainos, bet to, jau atleista 600 darbuotojų. Nenorėdami išmesti „gero daikto“, kioskų savininkai po Naujųjų dar prekiavo alumi. Tačiau straipsnių komentatoriai gana vieningai ir griežtai smerkia „tautos girdytojus“.
Jei esi priklausomas, žinok, viltis yra. Žymus gitaristas Erikas Klaptonas, aštuonioliktas JAV prezidentas Ulisas Grantas, rašytojas Ernestas Hemingvėjus ir daug kitų garsių žmonių buvo žlugę, bet sulaukę pagalbos atsitiesė. Anoniminių alkoholikų bendrijoje (Druskininkuose ji renkasi parapijos namuose) tau padės tie, kurie tave labai gerai supranta, nes patys tą patį išgyveno. Alkoholikų artimieji sulaukia palaikymo Al-Anono bendrijoje ( www.al-anon.lt ). Daugiau informacijos ir nuorodų galima rasti www.ne-gerk.com .
Informacija apie M. Valančiaus blaivybės sąjūdį paimta iš http://www.kretvb.lt
