Ar žinote, kad... 

Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė. Neveltui jis iškilmingai vadi-namas „upių tėvu“, jo bendras ilgis – 937 km., o Lietuvos teritorijoje teka 359 km. Didžiausi Nemuno intakai yra Neris, Nevėžis, Dubysa, Šešupė. Iš viso į šią didingą upę įteka net apie 220 upių ir upelių, o apėmus visą Nemuno upyną, gautume ilgį, kurio pakaktų du kartus apjuosti visą Žemę. Nemuno baseino plotas 98 200 km², iš jų 46 600 km² yra Lietuvoje (užima 72% Lietuvos teritorijos). Nemunas išteka Baltarusijoje iš Pinsko pelkių, o įteka į Kuršių marias. Nemunas – lygumų upė, todėl vandens tėkmės greitis nėra didelis apie 1-2 m/s. Tiesa, sraunumose, slenksčiuose, kurie nuo seno vadinami rėvomis, upės srūva kur kas greičiau. Nemunas, te-kėdamas ledynų sukrautų purių nuogulų paviršiumi, nuolat gilina, keičia vagą (jos plotis šiuo metu siekia iki 500 metrų), todėl galime pastebėti naujas pakrančių išgraužas, suplautas seklumas. Upės tėkmė nuolat plukdo įvairias sąnašas, nuosėdas, taip susiformavo ir Nemuno delta – iš dumblo sunešta lyguma, vos kelis metrus iškilusi virš van-dens. Iš viso Nemuno deltoje yra 8 salos, didžiausia jų – Rusnės.

Svarbu paminėti, kad Nemunas itin reikšminga upė nuo pat seniausių laikų. Ji turėjo įtakos šalies atsiradimui, sudarydama susisiekimo, prekybos sąlygas. Vis dėlto be istorijos spragų apsieiti negalime – štai Nemuno vardo kilmė iki šiol nėra visiškai aiški. Profesorius Kazimieras Būga spėja, kad Nemunas reiškia šlapią vietą, raistą, pelkę. Šis vardas senas, veikiausiai dar nuo neolito laikotarpio.

Be abejo, Nemuno svarba didelė ir šiuolaikiniam žmogui, ypač gamtos unikalumą ir vertę juntantiems druskininkiečiams. Formuodama nuostabius vaizdus, upė bendra vakarų-rytų kryptimi 3,5 km. supa kurortą. Čia į Nemuną įteka Ratnyčėlė, pratekanti 2 km Drus-kininkų rytine dalimi. Praeities šaltiniai byloja, kad 3-ajame dešimtmetyje tiltu per Nemuną žmonės pasiekdavo Meilės salą, kur veikė tuo metu populiarus paplūdimys. Nemuno vandenys į Meilės salą iš Pervalkos atnešė daug smėlio ir pažėrė jį dešiniajame salos krante. Meilės salos paplūdimys veikė iki 1935 m. Mūsų dienomis ši upė – visos tėvynės gamtos turtas, neveltui Lietuva dažnai vadinama Nemuno kraštu.