Šilumos ūkio pertvarka – prioritetas
Spausdinti
Respublios Prezidentė D.Grybauskaitė, praeitų metų lapkričio mėn. viešėdama Druskininkuose, akcentavo, kad „ Druskininkų šilumos ūkio monopolizavimas, didelis nedarbas ir penkis kartus išaugusios socialinės išmokos rėžia akį. Savivalda turi imtis atsakomybės pertvarkyti šilumos ūkį...“ Šalies vadovės teigimu, savivaldybė privalo siekti, kad Druskininkų gyventojai, mokantys už šilumą vieną didžiausių kainų šalyje, turėtų pasirinkimą, todėl būtina plėtoti alternatyviąją energetiką, atskirti šilumos tiekėjus nuo šilumos ūkio prižiūrėtojų. Taigi, šilumos ūkio pertvarka ir siekis ženkliai sumažinti centralizuotai teikiamos šilumos kainą tiek gyventojams, tiek ir kitiems vartotojams ( SPA sentrams, sanatorijoms, gydykloms, viešbučiams ir kt.) turėtų būti savivaldybės tarybos ir administracijos veiklos prioritetas. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ( VKEKK ) duomenimis centralizuotai tiekiamos vienanarės ( gamybos, perdavimo ir pardavimo ) šilumos kaina nuo 2012. 01.01 Druskininkuose 31,89 ct/kwh , kai tuo tarpu kaimyninėse savivaldybėse šilumos kaina žymiai mažesnė – Varėnoje 22,4 ct/kwh, o Lazdijuose 24,97 ct/kwh. Didesnė už Druskininkų šilumos kaina yra tik septyniose savivaldybėse , kur šilumos kaina yra nuo 32,33 ct/kwh Trakuose iki 34,30 ct/kwh Prienuose. Šilumos kainos pagal Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą susideda iš dviejų dalių – pastovios dalies ir kintamos dalies.Pastovią šilumos kainos dalį sudaro pastovios veiklos sąnaudos, o kintama dalis perskaičiuojama kas mėnesį priklausomai nuo vidutinių kuro rinkos kainų. Jeigu Druskininkuose kintamoji dedamoji, atspindinti kuro kainą, sudaro 23,68 ct/kwh, tai Varėnoje ji sudaro tik 13,32 ct/kwh, o Lazdijuose -11,79 ct/kwh. Taigi kuras Varėnoje pigesnis apie 10 ct/kwh, o Lazdijuose apie 12ct/kwh, tai yra beveik dvigubai palyginus su Druskininkais. Atitinkamai ir centralizuotai tiekiama šiluma Varėnoje pigesnė negu Druskininkuose 9,49 ct/kwh, o Lazdijuose pigesnė 6,92 ct/kwh.
Kaip matome,pas artimiausius kaimynus šiluma žymiai pigesnė. Tai pagrinde lemia pigesnis kuras . Lietuvos biomasės energetikos asociacijos duomenimis Lazdijuose biokuro dalis bendrame kuro balanse sudaro 99,9 %, Varėnoje - 80,5% , tuo tarpu Druskininkuose bendrame kuro balanse 93% sudaro dujos. Štai ir visa aritmetika. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V.Stasiūno teigimu, mokslininkų atlikti skaičiavimai ir šilumos tiekimo įmonių praktika rodo, kad naudoti biokurą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos šaltiniuose yra apie du kartus pigiau nei brangias gamtines dujas. Be to, kaip žinome, gamtinių dujų kaina Druskininkuose yra didesnė apie 150 litų/1000 kub.m., negu visoje Lietuvoje, kur dujų kaina ir taip didesnė negu kitose šalyse. Į kurorto katilinę iš Baltarusijos atvestas dujotiekis aplipęs įvairiausių tarpininkų armija, kurios dujų kainą paverčia tikru auksu . Tai bendrovės „Intergas“,“ Haupas“, „Heliogas „ ir kt. Ar tikrai tiek tarpininkų kaip „siurbėlių „ reikia, ar ne per daug čia persipynę įvairių interesų , tegul aiškinasi žinybos ir tarnybos, kurių kompetencijai tai priklauso.Žinoma, savivaldybė irgi neturėtų likti nuošalyje.
Dabar trumpai Druskininkų šilumos ūkio monopoliazvimo klausimu. Štai 2003 m. spalio mėnesį žiniasklaida skelbė, kad pagrindinį šilumos tinklų akcijų paketą valdanti miesto savivaldybės taryba pasirašė šilumos ūkio nuomos sutartį su Kompanijos „Dalkia“ antrine įmone „Litesko“. Buvo pažymėta, kad pasirašius 30 metų šilumos ūkio nuomos sutartį, Druskininkų gyventojams žymiai sumažės šilumos energijos kaina, „Litesko „ investicijos į miesto šilumos sistemų atnaujinimą viršys 20 mln.litų, bus pradėtos spręsti įsisenėjusios šilumos energijos tiekimo problemos Druskininkuose įsikūrusiuose sanatorijose. Ką turime dabar? Ogi rezultatą ,kad Druskininkų šilumos kainos yra vienos iš didžiausių šilumos kainų šalyje. Verčia susimąstyti tarybos nario J. Kudarausko 2011.10.03 rašte merui R.Malinauskui „ Dėl šilumos kainos ir šilumos ūkio turto nuomos „ pateikta šilumos kainų analizė. Gerb. J.Kudarauskas pateikia argumentuotas ir skaičiavimais pagrįstas išvadas, kad Druskininkų rajoninėje katilinėje ganėtinai ženkliai užaukštintos kuro sąnaudos ir šilumos perdavimo technologinių nuostolių normatyvas,šilumos bazinės kainos skaičiavimuose nėra įvertintos pajamos iš apyvartinių taršos leidimų pardavimų ir kt. Įvertinus tai, netgi prie tų pačių kitų sąlygų bei aukštų dujų kainų šilumos kainos turėtų būti mažesnės. Pasak p.J.Kudarausko, nustatant šilumos tarifus ilgalaikių kainų ir sąnaudų užšaldymo metodas leido šilumos tiekėjui 2004-2010 metais papildomai sutaupyti 12358 tūkst .litų, t.sk.: permokėtų turto nuomos mokesčių suma sudaro 4328 tūkst.Lt; sutaupyto kuro kaina, kuri įskaičiuota į šilumos tarifus – 8030,2 tūkst.Lt; el. energijos sutaupymai, kurie taip pat yra įtraukti į šilumos tarifą – 1200 tūkst.LT. Įspūdingi skaičiai.Tačiau jokio dėmesio iš savivaldybės vadovų pusės pateiktiems argumentams taip ir nebuvo. Kiek žinau, netgi oficialaus atsakymo p. J.Kudarauskas iki šiol taip ir nesulaukė. Verčia suklusti dar vienas momentas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo, kad šildymo kainos ne tik kasmet didėja, bet ir tampa vis didesne našta valstybei. Per pastaruosius 10 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo bemaž 500 tūkst., bet kompensacijų už šildymą poreikis per pastaruosius ketverius metus ( 2008-2011 m.) išaugo 3,5 karto. Šios lėšos neatitenka tiesiogiai gyventojams, jos pervedamos į šilumos tiekėjų sąskaitas . Panašios tendencijos ir Druskininkuose.Kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį 2011 metais gavo 4,8 tūkst.asmenų, arba 2.8 tūkst. Druskininkų savivaldybės šeimų. Kompensacijų suma sudarė 3,6 mln. Lt, kuri nubyrėjo į UAB „Litesko“filialo“Druskininkų šiluma „ sąskaitą.
Aukščiau paminėtame tarybos nario J.Kudarausko rašte merui R.Malinauskui teigiama, kad yra tikslinga apsvarstyti Druskininkų savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties Nr.2003-10-16-018/196, kaip neatitinkančios vartotojų interesams, tęstinumą. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko A.Butkevičiaus nuomone, gyventojus skurdinančios šilumos ir karšto vandens kainos Lietuvoje nesumažės, kol savivaldybės nesusigrąžins šilumos tiekimo iš privačių bendrovių į savo rankas. Taigi, yra ką pagalvoti ir tarybai , ir merui. Taip pat yra ir kitos šildymo alternatyvos - geoterminis šildymas, šilumos tiekimo decentralizacija ( kvartalinės, mini katilinės ) ir.kt. Pirmiausia , pasitelkus pagalbai specialistus iš šalies ,reikalinga parengti Druskininkų šilumos ūkio vystymo strateginį planą. Šį darbą reikia pradėti nedelsiant. Yra ir kitų būdų kovoti su šilumos ūkio monopolija. Vienas iš jų – panaikinti dirbtinius apribojimus gyventojams patiems keisti šildymo būdą.
Pastaruoju metu VKEKK pritarė Druskininkų katilinės rekonstrukcijai, įrengiant 10 MW galios biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą. Bendra investicijų suma – 11,66 mln.Lt, iš jų 5.826 mln.Lt planuojama finansuoti iš ES struktūrinių fondų, 3,333 mln.Lt – iš paskolos, 2,501 mln.Lt –iš nuosavų įmonės lėšų. Tai turėtų būti įgyvendinta iki 2015 metų. Tačiau ši investicija sumažins šilumos kainą tik 1,667ct/kwh. Svarstant šį klausimą savivaldybės tarybos komitete, aš pateikiau klausimą, kodėl tiek mažai sumažės šilumos kaina, nors investicijos pakankamai didelės. Atsakymas buvo, kad gal būt UAB „ Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ atstovai labai jau su dideliu rezervu tą šilumos kainos mažėjimą paskaičiavo, tikrumoje jis galėtų būti iki 3ct/kwh. Tačiau ir tai labai mažai. Pažiūrėkime gerų pavyzdžių kitose Lietuvos savivaldybėse. Štai Radviliškio savivaldybėje: jeigu iki 2009 m. spalio mėn. šilumos kilovatvalandė kanavo apie 30 centų, tai pradėjus veikti dviem naujiem biokuro katilams ( po 5 MW galios ) šilumos kaina sumažėjo apie 10 centų. Kaip matome, reikalingi rimti strateginiai sprendimai norint kardinaliai sumažinti šilumos kainą Druskininkuose.
Pabaigai pažiūrėkime, kokią ekonominę naudą mes galėjome turėti, jeigu būtume sutvarkę savo šilumos ūkį taip, kad mokėtume už centralizuotai tiekiamą šilumą kaip mūsų kaimynai Varėnoje.Jeigu už pagrindą skaičiavimams priėmus 9 ct/kwh kainų skirtumą, tai pagal UAB“Litesko“ filialo“ Druskininkų šiluma“ sąnaudų ataskaitą už 2010 metus buvo parduota šilumos 117 tūkst.MWh. Pagal kainų skirtumą 9 ct/kwh Druskininkai būtų sutaupę 2010metais 10,5 milijonų litų. Iš jų gyventojai, mokantys už centralizuotai tiekiamą šilumą, būtų sutaupę 4,4 milijono litų, o kiti vartotojai ( SPA, sanatorijos, viešbučiai, restoranai, verslo įmonės, organizacijos) būtų sutaupę 6,1 mln.Lt. Skaičiai įspūdingi. O jeigu mes kaip Varėna būtume mokėję už šilumą 9 ct/kwh pigiau visus7 metus ( nuo 2005 metų ),tai gyventojai būtų sutaupę 30,8 milijono litų, o kiti vartotojai – 42,7 mln.Lt. Paimkime kitą palyginimą. Tarybos nario J.Kudarausko atlikti skaičiavimai rodo, kad jeigu 60 kv. metrų buto savininkas Druskininkuose, Šiltnamių 18 būtų mokėjęs už šilumą 2011m sausio mėn. Varėnos šilumos kainomis, tai būtų sutaupęs 80,49 Lt, o per visą 2010-2011m. šildymo sezoną būtų sutaupęs 421,41 Lt. Atitinkamai Gardino 86 tokio pat dydžio buto savininkas būtų sutaupęs 2011 m. sausio mėn. 154,84 Lt, o per visą 2010-2011m. šildymo sezoną būtų sutaupęs 877,86 Lt. O tokio pat dydžio buto savininkas Liepų 10 būtų sutaupęs 2011m. sausio mėn 201,13 Lt, o per visą 2010-2011 m. šildymo sezoną būtų sutaupęs 1193,09 Lt. Kadangi namų ūkio biudžetuose būsto šildymo išlaidos sudaro gana ženklią dalį ( pagal žurnalo „Veidas“ užsakymu atliktos naujausios sociologinės apklausos duomenis nuo 11% iki 60%), tai toks ženklus išlaidų šildymui sumažėjimas stipriai pagerintų Druskininkų gyventojų gyvenimo kokybę bei verslo sąlygas.Todėl šilumos kainų kardinalus sumažinimas yra klausimas Nr.1 Druskininkų savivaldybėje. Kol neišspręstas šis klausimas, kalbėti apie dirbtinių jūrų projektus daugiau negu neatsakinga.
Dr. Juozas Šarkus
Druskininkų savivaldybs tarybos narys
Gerb. Druskininkiečiai, namų bendrijų pirmininkai, įmonių ir įstaigų vadovai,
Vasario 14d. 18.00 val. SPA Vilnius Sana konferencijų centre vyks
susitikimas – diskusija Druskininkų šilumos ūkio pertvarkos klausimais.
Dalyvaus nepriklausomi ekspertai, specialistai.
