Nieko tau nedovanosiu!  (1)

Nieko tau nedovanosiu! Juk blizgučiai nepradžiugina, o stikliniai suvenyrai sudūžta. Juk knygos suplyšta, o skanumynai suvalgomi. Kodėl turėčiau tau dovanoti daiktą, kuris tau nieko nereiškia? Kodėl turėčiau pirkti tau dovanas tik iš įpročio ar tarsi atlikdama pareigą? Kodėl turėčiau tau iš viso ką nors dovanoti?

Nieko tau nedovanosiu! Ir tu man nieko nedovanok. Nebent atleidimą už būtas ir nebūtas kaltes. Nebent truputėlį pagalbos nelengvame gyvenimo kelyje. Nebent trupinėlį džiaugsmo liūdesio kasdienybės jūroje.

Nieko tau nedovanosiu! Gal tik pagaminsiu vakarienę, pažvelgsiu į akis ir pasakysiu, koks tu man svarbus. Juk mano gyvenimas be tavęs būtų kaip gėlė be žiedo, žiedas be brangakmenio, daina be žodžių. Juk mano gyvenimas be tavęs pratekėtų kaip upė, kurioje nėra gyvybės. Tu puoši mano veidą šypsena, o dienai suteiki skambesio. Tu man esi DOVANA, todėl tau dovanoju viską, ką turiu – save.

VISADA JŪSŲ ....

Leidinys ,, Druskininkų mėnuo ,,

Komentarai