Į Druskininkus buvo užsukęs IKI dovanų vilkikas 

Yra tokia pamokoma pasaka apie šykštuolį, pas kurį vis ateidavo kaimynų vaikas pasiskolinti maisto produktų, nes „mama kepa tortą“. Šykštuolis nebūtų šykštuolis: paprašytas cukraus davė druskos, vietoj kelių vištos kiaušinių atkišo porą putpelės kiaušinėlių, vietoj miltų – vėl kažko netinkamo tortui. Koks priblokštas jis buvo, kai kitą dieną kaimynai atėjo jo pasveikinti su gimtadieniu, nuoširdžiai dovanodami iš jo duotų produktų iškeptą tortą!

Šią pasaką prisiminiau nuvedusi vaiką į gruodžio 20 d. atvažiavusį IKI dovanų vilkiką. Dovanų ten – ant dėžės dugno: ten buvo plastikinių mašinėlių už 3–5 litus, plastikinių eglutės žaisliukų, keli maži minkšti gyvūnėliai... Atėjusiems vaikams buvo leista išsirinkti po vieną žaislą, tačiau tik pora iš ten buvusių vaikų atrodė patenkinti. Kodėl? Arba ši dovana per šias šventes jiems kokia dešimta, arba ji iš tikrųjų neatitiko jų lūkesčių. Ačiū tiems, kas iš viso į IKI parduotuvėje stovėjusią dėžę įmetė bent po menką žaisliuką. Kažin ar verta tikėtis, kad nepažįstamam socialiai remtinam vaikui kas nors pirks gerą dovaną, tokią kaip savo vaikui. Tik gyvenimo ratas gali taip apsisukti, kad teks pjauti tai, ką pasėjau: mano septynmetis vaikas gaus nebent trimečiui tinkamą primityvų žaisliuką. Gal aš per daug noriu – kad kitam duotume tai, ką patys mielai norėtume gauti, o ne tai, kas atlieka nuo mūsų.

IKI dovanų vilkike vaikai gavo dar vieną dovaną – gražiais popieriniais rėmeliais įrėmintą savo nuotrauką. Kitoje jos pusėje parašytas nuoširdus linkėjimas, o po ja – kalėdiniu džiaugsmu skambantys žodžiai: „Mano gražus kalėdinis prisiminimas. 2011 metai“. Tikiu, kad kai kuriems vaikams ši IKI akcija tikrai atnešė džiaugsmo.